Meditacija

Šiame pasaulyje yra daug meditavimo atmainų. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo skirtingos. Visgi skiriasi tik meditavimo būdas. Kuo įžvalga skiriasi nuo dzeniškojo meditavimo ar kai kurių tibetiškojo meditavimo atmainų? Japonai valgo tik dviem lazdelėmis, Korėjoje – lazdelėmis ir šaukštu, vakaruose – peiliu ir šakute, o Indijoje daugelis žmonių maistą ima ir deda į burna tiesiog pirštais – šmaukšt! Skiriasi valgymo būdas, skirtingos priemonės, bet esmė viena – pripildyti skrandį!

Taigi kokia yra meditavimo esmė? Žmonės medituoja siekdami daugybės įvairių tikslų. Dauguma medituoja tam, kad kažką įgytų. Gal vieni nori geros savijautos. Ramybės ir tykumos nori daug kas. Medituodami bando atsikratyti emocinių ir psichologinių problemų ar tiesiog sumažinti protinę ar dvasinę įtampą. Toks meditavimas nėra nei geras, nei blogas, geriau jau toks nei jokio! Bet tikrasis meditavimas yra visą apimantis gilinimasis į save, siekiant atrasti savo tikrąją prigimtį ir padėti kitoms gyvoms būtybės.

 Lotoso sūtros praktika

Lotoso sūtros mokymo objektas – tiesa. Jos praktikavimas moko, kaip atrasti vientisą ir nurimusį protą. O tai atveria galimybę 
pamatyti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra. Kuo švariau nuvalytas veidrodis, tuo geriau pro jį galėsime matyti. Geriau suprasti, priimti save ir tokiu būdu suprasti kitus. Išmokti girdėti širdimi, ne tik klausytis ausimis. Pažinti savo aplinką, ją gerbti. Išmokti atjausti kitas gyvas būtybes ir padaryti savo aplinka geresnę...

 

Odaimoku praktika

Odaimoku – garsinė mantra „Namu Myo Ho Renge-kyo“. Ji atliekama ritmingu garsu su giliu kvėpavimu individualiai ar su grupe.

Kiekvienas praktikuoja meditaciją dėl skirtingu priežasčių: nuraminti protą, pašalinti nereikalingas mintis bei įtampą, pažadinti savyje didžiąją pasiryžimo galią ir tt. Žmonės būna susipainioję savo mąstyme ir šis klydimas kelia didžiules kančias jiems patiems ir jų aplinkiniams. Tai lemia prisirišimas prie troškimų, pykčio, neišmanymo, savo nuomonės, sąlygų ir aplinkybių.

Kokoro–No-Kai meditacinė praktika – tai ėjimas iš neišmanymo ir klydimų pasaulio į sampratą, pradėti aiškiau matyti, aiškiau girdėti, aiškiau užuosti, jausti, aiškiau mąstyti. Tas aiškumas vadinamas tiesa. Kitas žingsnis – kaip panaudoti šį aiškų tiesos suvokimą ir ištaisyti savo gyvenimą. Kaip kiekvieną mirksnį kurti teisingas aplinkybes, palaikyti teisingus santykius, atitinkančius šias aplinkybes, ir suprasti savo teisingą paskirtį kiekvienoje susiklosčiusioje padėtyje. Tada žmogus prisipildo Didžiosios Meilės ir Didžiosios Atjautos šiam pasauliui, jis eina Didžiuoju Bodhisatvos Keliu, kas akimirką vykdydamas žmogiškąją paskirtį ir kiekvienu savo žingsniu padėdamas visoms būtybėms.